Nagų grybelis

nagu grybelis

Yra ligų, apie kurias nevengiama garsiai kalbėti. Žmonės mielai dalijasi patarimais, kaip, pavyzdžiui, išsigydyti gripą, gerklės skausmą ar slogą. Tačiau dėl kažkokių priežasčių apie kai kurias ligas garsiai nekalbama, nes gėda. Viena iš tokių ligų – nagų grybelis. Tačiau tyla ir slėpimu ligos neišgydysi.

Grybelines ligas sukelia žmogaus organizme (odoje, plaukuose, naguose) prisitaikę organizmai – grybeliai. Dažniausiai pasitaikančios šio pobūdžio ligos yra rubrofitija ir mikrosporija. Rubrofitija paprastai serga žmonės. Ši liga pažeidžia nagus ir odą (dažniausiai pėdų). Mikrosporija serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai: šunys, katės, graužikai. Ši liga plinta tik odoje ir plaukuose.

Nagų grybelis (lot. Onychomycosis) – užkrečiama lėtinė liga, kurią sukelia dermotofitai, mielės arba pelėsiai ir dėl kurios nago plokštelė tampa nebeskaidri, praranda blizgesį, pasidaro trapi. Vėliau nagas pagelsta, sustorėja, tampa nelygus, gruoblėtas. Iš pradžių gali būti pažeidžiamas tik vieno piršto nagas, vėliau apimami ir vis kiti nagai. Iš grybelinio pobūdžio ligų, ši sudaro maždaug trečdalį, o iš visų nagų ligų – net apie pusę. Manoma, kad su nagų grybeliu tiesiogiai susiduria kas ketvirtas žemės gyventojas. Tokia statistika tikriausiai ne vieną žmogų stebina. Tokia dažna liga, o ar daugelis apie ją prasitaria?

Nutylima dažniausiai todėl, kad bijoma aplinkinių reakcijos, neva, jie pagalvos, jog grybelis atsirado dėl higienos nesilaikymo, taip pat pradės vengti bendrauti, bijodami užsikrėsti. Tačiau nagų grybeliu suserga ir žmonės, kurie laikosi švaros. Tad nereikėtų vienareikšmiškai galvoti, kad jei dažai plausi kojas ir rankas, tai jau niekad nesusirgsi grybeliu. Nagų grybelis – užkrečiama liga. Ją dažniausiai žmonės „pasigauna“ viešosiose pirtyse, baseinuose, dušuose, ten, kur būna drėgna. Be to, lengvai galima užsikrėsti naudojantis bendra avalyne. Būna atvejų, kada pacientas tiksliai nesužino, kur užsikrėtė, nes užkrato geografija labai plati, o inkubacinis ligos laikotarpis labai įvairus, todėl dažnai nenustatomas. Grybelis labai gyvybingas, esant palankioms sąlygoms, namuose, pvz., kilimuose gali išgyventi ne vienerius metus.

Nagų grybelio simptomai

Nagų grybelio simptomai nėra visiems žmonėms identiški. Vienas dažnesnių ligos požymių – įkyrus pėdų, kojų tarpupirščių niežulys. Laikui bėgant oda ima raudonuoti, perštėti, gali skilinėti, lupinėtis. Dažniausiai šie (nebūtinai visi) simptomai pasireiškia tarpupirščiuose, nes ten dažniau nuo prakaito būna drėgna, ką grybelis labiausiai ir mėgsta. Negydant liga gali plisti į kirkšnis, delnus, pažeisti pėdą ar kitas kūno vietas. Nuo odos grybelis persimeta į nagus.

Įsisenėjusį nagų grybelį nesunkiai atpažins net ir ne specialistas. Grybelio pažeisti nagai (tiek rankų, tiek kojų) atrodo atgrasiai: netolygiai sustorėję, dylantys, vietomis atrodo tarsi apgraužti, nago plokštelė atšokusi arba suplonėjusi, o volelis paraudęs, paburkęs, po juo gali būti ir pūlių. Ligotų nagų spalva pakitusi: gali būti nuo geltonos iki tamsėjačios rusvai žalios ar rudos, net juodos. Tokie labai ligos apimti nagai gali skleisti ir nemalonų kvapą. Nebūtinai visi šie požymiai turi būti (užtenka kelių), kad įtartume esant nagų grybelį.

Ne tokį įsisenėjusį (lengvesnės formos) nagų grybelį atpažinti sunkiau. Dažniausi požymiai: suplonėjusi nago plokštelė, įvairių (dažniausiai baltų, gletonų) atspalvių linijos ant nagų. Tačiau šie požymiai gali būti ir ne grybelinių ligų. Taip gali būti tiesiog dėl nepatogios avalynės, nagų traumų.

Dažnai žmonės galvoja, kad jei pažeisti ne visi nagai, tai bus ne grybelis, o nepatogios avalynės nešiojimo padarinys. Tai mitas. Nagų grybelis gali apimti ne visus to paties žmogaus nagus. Todėl esant menkiausiam įtarimui, kad gali būti grybelis, reikia kuo greičiau kreiptis į dermatologą – odos ligų gydytoją.

Jei niežti odą (ypač pėdų) taip pat reikalinga dermatologo konsultacija, nes tai gali būti grybelio pradžia. Laiku pastebėjus simptomus, bus daug lengviau ir greičiau gydyti nei tada, kai bus pažeista ne tik oda, bet ir nagai.

Dar didesnį dėmesį į menkiausią odos ar nagų pakitimą turėtų kreipti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, kadangi dėl sutrikusios medžiagų apykaitos šie pacientai turi didesnį rizikos faktorių užsikrėsti grybeliu.

Nustatyta, kad su grybeliu susiduria net 40 procentų žmonių, kurių amžius siekia šešiasdešimt ir daugiau metų. Todėl vyresnio amžiaus žmonės, kaip ir sergantys cukriniu diabetu, turėtų skirti daugiau dėmesio savo odos ir nagų stebėjimui ir priežiūrai.

Kaip nagų grybelis yra diagnozuojamas?

Jei įtariate, kad užsikrėtėte nagų grybeliu, rekomenduojama pirmiausiai apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Iš akies nagu grybelispažiūrėjęs gydytojas toli gražu ne visada diagnozuos grybelį. Nagų grybeliui diagnozuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai. Ne visada juos pavyksta nustatyti iš pirmo karto. Gali būti taip, kad grybelis bus rastas tik naguose, nors pirminiai simptomai buvo odoje. Taip gali atsitikti dėl to, kad grybeliai linkę slėptis (ypač jei oda buvo neseniai prausta). Todėl gali būti taip, kad prireiks ne vieną kartą darytis tyrimus.

Einant pas gydytoją tirtis dėl grybelio nereikėtų labai trumpai nusikirpti pažeistų nagų, nes gabalėlį nago reiks atkirpti gydytojo kabinete laboratoriniams tyrimams. Gydytojas tikriausiai paims ir patį viršutinį odos audinį (šiek tiek instrumentu pagramdys per odą).

Audiniai siunčiami į laboratoriją, kur jie yra tiriami mikroskopu. Taip pat gali būti daromas pasėlis – pataloginės medžiagos bakteriologinis tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti grybelio rūšį.

Jeigu yra bent menkiausias galimo užsikrėtimo įtarimas, reikia būtinai pasitikrinti ar neišsivystė grybelinė infekcija.

Kuo ankščiau pradedamas gydyti grybelis, tuo geresni gydymo rezultatai.